Žalingas poveikis netikros naujienos tapo pagrindiniu pokalbių tašku po JAV rinkimų. Ar socialiniai tinklai, tokie kaip „Facebook“ ir „Twitter“, turi pažaboti dezinformaciją? Kaip jie turėtų tai daryti pirmiausia?
Reuters turi vieną idėją, kaip tai išspręsti. Naujienų organizacija sukūrė įrankį, padėsiantį jai aptikti ir patikrinti naujausias naujienas „Twitter“, naudodama algoritmus tviteriams filtruoti realiuoju laiku – rūšiuoti patikimas ataskaitas iš abejotinų istorijų.
„Reuters News Tracer“ buvo kuriama dvejus metus, tačiau tik dabar apie tai buvo kalbama viešai, interviu su Nieman laboratorija ir Kolumbijos žurnalistikos apžvalga. Reg Chua, „Reuters“ duomenų ir inovacijų vykdomasis redaktorius, „Nieman Lab“ sakė, kad įrankis gimė „iš egzistencinio klausimo naujienų agentūrai“.
„Didžioji mūsų DNR dalis yra sukurta remiantis idėja būti pirmiesiems, todėl norėjome išsiaiškinti, kaip sukurti sistemas, kurios suteiktų mums pranašumą stebėti šiuos dalykus dideliu greičiu ir mastu“, – sakė Chua. „Galite mesti milijoną žmonių į šiuos dalykus, bet tai neišspręstų problemos“.
„News Tracer“ rengia „tweet“ žinutes, kurios, jos nuomone, yra svarbios svarbiems įvykiams. Iš esmės tai reiškia, kad, pavyzdžiui, tviteriai, kuriuose yra žodis „bomba“, yra sugrupuoti. Tačiau sudėtingesnė užduotis yra patikrinti naujienų vertą turinį, palyginti su daugybe nuomonių ir galimos dezinformacijos.
Norėdami tai padaryti, „Reuters“ algoritmas tviteriams priskiria balus pagal 40 veiksnių – pradedant nuo to, ar tviteris yra iš patvirtintos paskyros, ar tviterio žinutėje yra vaizdų, ir tviterio žinučių sintaksę patys. Pvz., Tweets, parašyti didžiosiomis raidėmis, yra mažiau tikėtinas, pasak Chua.
Žiūrėti susijusius
Jei istorijų klasteris turi tam tikrą patvirtinimo lygį, „Reuters“ tviteryje paskelbs savo naujausių naujienų ataskaitą apie įvykį. Tada žurnalistai patys stebės istoriją. Idėja ta, kad ši sistema į ataskaitų teikimo procesą įtrauktų automatizavimo elementą, tačiau yra pakankamai niuansuota, kad nebūtų platinama klaidinanti informacija.
Atsižvelgiant į informacijos greitį, kurį įgalina išmanieji telefonai ir socialinė žiniasklaida, tokie įrankiai, kaip šis, neabejotinai būtini norint neatsilikti nuo nepaprastų įvykių. Galbūt svarbesnis yra sistemos gebėjimas patikrinti patikimas ataskaitas tokiu greičiu, kuris aplenktų dezinformacijos plitimą.
Kiti naujienų kanalai, pvz Le Monde, eksperimentuoja su melagingų naujienų pašalinimo būdais. Tačiau naujienų organizacijų veiksmai yra tik viena lygties pusė. Socialinės žiniasklaidos platformos, tokios kaip „Facebook“, taip pat turės kovoti su tuo, kaip pirmenybę teikia patikrintoms istorijoms, o ne abejotinoms ataskaitoms.
