1 vaizdas iš 2
Freire'ui šių duomenų atskleidimas ir tyrėjams įrankių jais dalytis bei analizuoti suteikimas galėtų būti pagrindinis mokslo evoliucijos žingsnis. DeepPeep toli gražu nėra vienas. Naujos kartos paieškos sistemos, tokios kaip „Kosmix“, ir informacija valdomi kombainai, tokie kaip „BrightPlanet“, yra sunkiai dirba, kad gautų duomenis iš gilumos, o „Google“ dabar turi savo automatizuotą giliosios žiniatinklio paieškos programą vietoje.
Daugumoje šio paslėpto turinio nėra nieko slapto. Paklaustas, ar giliajame tinkle nėra nusikalstamos ar neteisėtos veiklos, dr. Freire'as paaiškina, kad „požemio“ turinys yra lygiai taip pat tikėtina, kad jį galima rasti „paviršiniame žiniatinklyje“ ir apibūdina gilųjį žiniatinklį kaip „geresnę vietą“ nei kai kurios įsivaizduoti. Tačiau yra sričių, kurios yra labiau tyčia slaptos, ir čia gilumas tampa tamsa.
Gilusis internetas yra geresnė vieta, nei kai kas įsivaizduoja
Liamas O Murchu, „Symantec“ saugumo technologijų ir reagavimo komandos (STAR) saugumo ekspertas, mano, kad internete veikia trys nusikaltėlių lygiai. Patys mažiausiai rimti ir dažniausiai naudojami forumuose, kuriuos galima rasti naudojant įprastą paieškos variklį.
Be to, yra rimtesnių ir paranojiškų kibernetinių nusikaltėlių, kurie „gali dirbti tik tokioje aplinkoje, kurią laiko saugia, pavyzdžiui, forumuose su tik kvietimais arba saugiuose privačiuose pokalbių kanaluose“. Šiuos forumus bus „sunkiau rasti, dažnai iš lūpų į lūpas kituose forumuose arba tik su kvietimu arba per patikrinimą, ir jie nebus indeksuojami paieškos sistemose“. Tačiau norint užtikrinti didesnį slaptumo lygį, yra trečioji galimybė: tamsusis tinklas.
Anoniminio žiniatinklio tyrinėjimas
Dažnai siejamas su mažais failų dalijimosi tinklais, terminas „darknet“ reiškia bet kokį uždarą privatų tinklą, kuris veikia kartu su įprastesniais interneto protokolais. Norint prisijungti prie šių paslėptų internetų, tereikia įdiegti programą, pvz., „Freenet“ arba I2P, ir naršyti saugiai žinodami, kad jūsų beveik neįmanoma atsekti.
„Freenet“ iš tikrųjų yra žiniatinklio šešėlis su savo svetainėmis, forumais ir el. pašto paslaugomis. Susijusi paslauga TOR (The Onion Router) teikia įrankius paslėptoms paslaugoms nustatyti, įskaitant svetaines, kurios bus anoniminės TOR viduje ir nepasiekiamos iš išorės.
Techniškai šios programos yra išradingos. „Freenet“ veikia kaip decentralizuotų mazgų tinklas, o kiekviena tinklo sistema prisideda prie pralaidumo.
Kadangi „Freenet“ svetainės yra ne serveriuose, o visame tinkle išsidėsčiusiose duomenų saugyklose, jų negalima panaikinti ir kadangi kiekvienas ryšys tarp vieno kompiuterio o kitas nukreipiamas per kitus mazgus, kurių kiekvienas „žino“ tik kito mazgo ir paskutinio mazgo adresą, „Freenet“ vartotojai gali išlaikyti aukštą anonimiškumas.
„Freenet“ niekas nežino, kas jūs esate ir į ką žiūrite. Kiekviena sistema taip pat suteikia vietos standžiajame diske, kurią užima duomenų talpykla, kurioje yra labai užšifruotų duomenų gabalai, kuriuos programa gali surinkti į Freenet forumus ir svetaines.
Kelionė per „Freenet“ gali kelti nerimą. Nesunku rasti svetaines, siūlančias užkietėjusią pornografiją ar tokias žavias knygas kaip Teroristo vadovas, Padegimas Kartu su teta ALF ir Mujahedeen Poisons Handbook, kartu su autorių teisių saugoma programine įranga, vaizdo įrašais ir muzika parsisiųsti.
Ir nors per „Freenet“ darbo laiką nesusidūrėme su jokia vaikų pornografija (dėl akivaizdžių priežasčių nežiūrėjome), plačiai pripažįstama, kad ją galima rasti.
Freenet buvo jauno airių kompiuterių mokslininko Iano Clarke'o, kuris 1990-ųjų viduryje sugalvojo šią idėją studijuodamas Edinburgo universitete, idėja. Jis norėjo „sukurti komunikacijos įrankį, kuris suvoktų dalykus, kuriuos daugelis žmonių manė, kad yra internetas – vieta, kur galima bendrauti be stebėjimo, o žmonės, norintys, galėtų būti anonimiški būti“.
